miestasKai Lietuva tapo laisva, su nepriklausomybe kartu gavo teisę į visą valstybinį turtą. Dalį valstybinio turto perleido tvarkyti ir administruoti savivaldybėms, likusią turto dalį administruoja per kitas institucijas. Tuo pačiu buvo priimti valstybinio turto valdymo įstatymai, tvarkos, aprašai ir kiti šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. Per visą nepriklausomybės laikotarpį įstatymai ne kartą keitėsi, tačiau jau dešimtmetį galioja įstatymas, kuriame nurodoma, jog visas valstybės turtas privalo būti išnuomotas viešojo aukciono būdu, kurio metu nuomos sutartį laimi daugiausiai pasiūlęs. Taip pat papildoma, jog valstybės turtas negali būti nuomojamas ilgiau nei dešimt metų. Praėjus dešimt metų - privaloma skelbti naują aukcioną. Tame pačiame įstatyme rašoma, kad savivaldybių valdomam turtui paliekama teisė nuomos tvarką pasitvirtinti savivaldybių taryboms. Turbūt racionalu būtų, jog savivaldybės tarybos sprendimai atitiktų ar bent jau lygiuotųsi į Lietuvos įstatymus.

Kaip ir kitos savivaldybės, taip ir Utenos rajono savivaldybė prieš daugiau nei dešimt metų pasitvirtino savivaldybės valdomo turto, kuris nereikalingas savivaldybės veiklai nuomos aprašus. Iki šių metų balandžio mėnesio Utenos rajono savivaldybės valdomo turto nuomos aprašas beveik niekuo nesiskyrė nuo valstybės turto nuomos įstatymo. Jei savivaldybės valdomas turtas nereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, jis gali būti suteiktas organizacijoms panaudos būdu arba išnuomotas bet kam viešojo aukciono būdu, ne ilgiau kaip 10 metų.

Prieš kurį laiką nagrinėjant biudžetą pastebėjau, jog 2011 metais sumažėjo pajamos už savivaldybės turto nuomą. Kreipiausi į savivaldybės turto skyrių su prašymu pateikti informaciją apie savivaldybės valdomą turtą, kuris suteiktas nemokamai panaudos būdu ir išnuomotas verslui. Gavus informaciją gerokai nustebau, nes kai kurios turto nuomos kainos buvo ypatingai mažos. Taip pat ne mažiau keista patalpų Utenio aikštėje 7 (antras aukštas) suteikimas rajono valdančiosioms partijoms iki 2015 metų. Vietoj to, kad pačiame miesto centre būtų išnuomotos patalpos ir iš to gaunama papildomų pajamų į biudžetą, rajono valdantieji kažkada nusprendė savo partijų būstinėms suteikti šias patalpas pagal panaudą, t.y. nemokamai. Maža to, kad patys valdantieji sau suteikė privilegijas, tai dar ir numatė (šiuo metu jau remontuojama) šių patalpų remontą su rekonstrukcija. Tiktai įdėmiai išnagrinėjęs savivaldybės tarybos nariams skirtą medžiagą išsiaiškinau, kad Utenio aikštė 7 pastato pirmojo aukšto, kuriame veikia viešoji įstaiga, remontas vyksta europinėmis lėšomis, tuo tarpu to paties pastato antrojo aukšto, kuriame ir prisiglaudę „valdančiosios“ rajono partijos, remontas vyksta savivaldybės lėšomis. Suprantama, kad ES lėšų partijų būstinių remontui nenumato, todėl savivaldybė pasiskolino per 700 000 lt iš banko. Pasiskolino 700 000 lt remontui tuo metu, kai biudžete sumažinta taupymo sumetimais finansavimas vaikų maitinimui, kultūrai, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams. Ar negalėjo „valdančiųjų“ partijų būstinės iš tų patalpų išsikraustyti, perduoti patalpas viešajai įstaigai ir taip susiremontuoti už ES lėšas ne tik pirmąjį aukštą, bet ir visą pastatą?

Ne mažiau įdomesnė situacija su savivaldybės valdomo turto nuoma verslui. Išnagrinėjus dokumentus paaiškėjo keletas „pelningų“ turto nuomos atvejų. Pirmiausiai atkreipiau dėmesį į patalpų, priklausančių savivaldybei ir esančių pačiame miesto centre, Aušros gatvėje 38. Šis pastatas visas priklauso Utenos rajono savivaldybei, tačiau prieš dvylika metų buvo išnuomotas prekybos centrui BIKUVA. Išnuomotas 350 kvadratinių metrų pastatas už 635 lt mėnesinę įmoką (kvadratinio metro kaina apie 1,8 lt./mėnesiui). Maža to, dar ir numatyta galimybė remonto sąnaudas kompensuoti iš nuompinigių. Sutartis su prekybos centru pasirašyta 15 metų (nieko sau dovanėlė), kai tokioje vietoje komercinių patalpų vieno kvadratinio metro nuomos kaina yra mažiausiai 20-30 lt/mėnesiui. Iškart kreipiausi į savivaldybės administracijos direktorių, kad ši nuostolinga sutartis būtų peržiūrėta. Gavau pažadą, jog ateityje bus peržiūrėtos visos savivaldybės turto nuomos sutartys. Deja, eilinį kartą įvyko priešingai. BIKUVA prekybos centras išsikraustė, tačiau į tas pačias patalpas atsikraustė autodetalių parduotuvė. Sunku ne tik per įstatymų prizmę, bet ir protu suvokti tokius dalykus. Maža to, jog savivaldybei virš dešimt metų mokami juokingi pinigai už geroje vietoje esančias patalpas, tai dar pernuomojama ar perleidžiama be savivaldybės tarybos pritarimo (kiekvienai savivaldybės patalpų nuomai ar subnuomai privalomas savivaldybės tarybos pritarimas) tretiems asmenims. Trumpiau pasakius su savivaldybės turtu elgiamasi, kaip su savo. Nesunku būtų suskaičiuoti to pasekmes. Mano skaičiavimas ir nekilnojamo turto ekspertų su, kuriais kalbėjau skaičiavimais išnuomojus šias patalpas už rinkos kainą, Utenos rajono savivaldybė per metus į biudžetą gautų papildomai apie 100 000 lt. Kaip tai pavadinti? Savivaldybės administracijos netyčiniu aplaidumu ar kažkieno bizniu savivaldybės sąskaita?

Prieš tai paminėtos patalpos nėra vienintelės vertos dėmesio. Savivaldybei priklausančios patalpos Tauragnų gatvėje (knygynas) nuomojamas 5 lt./ mėnesiui už kvadratinį metrą nuomos įkainį. Yra ir kitos patalpos nuomojamos iki 5 litų už kvadratinį metrą. Kodėl tokios mažos kainos? Nebuvo patalpų nuomos viešojo aukciono, todėl nuomos kaina nustatyta turbūt sutartinai.

Tačiau visų savivaldybės valdomo turto nuomų išskirtinis pavyzdys yra poliklinikoje esančių patalpų „nuoma-biznis“. Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras ir jo patalpos priklauso Utenos rajono savivaldybei, todėl jas administruoja Utenos rajono savivaldybės administracija. Turbūt daugelis esate lankęsi Utenos pagrindinėje gydymo įstaigoje. Nuo senų laikų joje veikė savivaldybės įstaiga (vaistinė) SĮ "Aukštakalnio vaistinė". 2003 m. Utenos rajono savivaldybė be aukciono (kas buvo privaloma tiek remiantis įstatymais, tiek pačios savivaldybės turto nuomos aprašu) šiai vaistinei išnuomojo patalpas (62 kvadratinius metrus) 10 metų už 9lt/mėnesinę kvadratinio metro kainą. 2005 metais (ekonominio pakilimo pradžios metais) kažkokiu "mistiniu" būdu ši vaistinė bankrutavo, pasak rajono vadovų "paskendo skolose" ir buvo likviduota. Koks atsitiktinumas - kaip tik tuo metu atsirado "gelbėtoja" kita, tik jau privati vaistinė APOTHECA. Šiai vaistinei likviduota savivaldybės vaistinė pusdykiai perleido visas savo teises ir įsipareigojimus. Prie to paties APOTHECA perėmė ir patalpų nuomą bei inventorių. Tam neprieštaravo ir rajono valdžia su dabartiniu meru priešakyje. Remiantis valstybės turto nuomos įstatymu vienintelis valstybės materialiojo turto nuomos būdas – viešas aukcionas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, bet ta tvarka turi atitikti minėtą įstatymą. Šių metų kovo mėnesio viduryje vaistinė UAB APOTHECA kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merą su prašymu papildomai 10 metų pratęsti patalpų nuomos sutartį. Nors visada prašymai susiję su savivaldybės tarybos kompetencija pateikiami artimiausio posėdžio metu, kartais net 5 minutės iki posėdžio, šiuo atveju kovo mėnesį tarybos nariai prašymo nepamatė. Nepamatė ir balandžio mėnesį, tačiau balandžio mėnesio savivaldybės tarybos medžiagoje prieš tai nebuvęs savivaldybės tarybos veiklos plane atsirado klausimas dėl savivaldybės nuomos aprašo keitimo. „ Iš niekur nieko“ rajono valdžia sugalvojo nuomos apraše punktą „savivaldybės valdomą turtą galima išnuomoti ne daugiau nei 10 metų pakeisti punktu „savivaldybės valdomą turtą galima išnuomoti ne ilgiau, kaip 30 metų“. Prieštaravau tam, nes toks terminas ne tai, kad nesilygiuoja į įstatymą, bet ir prasilenkia su racionalumu. Suprantama, kai ilgam laikui išnuomojama nenaudojama žemė, bet čia juk patalpos ir dar kokioje vietoje. Tačiau į mano argumentus įsiklausyta nebuvo ir eilinį kartą „buldozerio“ principu nuomos aprašas buvo pakeistas. Koks „atsitiktinumas“, balandžio mėnesį įsigaliojus rajono valdančiųjų balsais priimtai naujai tvarkai, savivaldybės tarybos narius netrukus pasiekė UAB APOTHECOS kovo mėnesio prašymas su papildymu. Prašyme buvo prašoma pratęsti prieš tai minėtų patalpų nuomą iki 2023 metų. Trumpai pasakius savivaldybės taryba buvo „apžaista“. Tačiau tai nubuvo pati didžiausia blogybė. Pasirodo buvo sušaukta savivaldybės turto nuomos komisija, kuriai vadovavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zitą Ringelevičienė. Paskaičius komisijos posėdžio (jei jis išviso buvo) protokolą kilo dar daugiau klausimų. Susirinkusi komisija nepaisė to, kad vien jau 2003 metais patalpos išnuomotos neteisėtai, nesprendė ir to, kad pratęsiant nuomos sutartį reiktų daryti aukcioną, galiausiai net nesvarstė galimybės kreiptis į ekspertus, kad pasakytų realią rinkos kainą. Tačiau remiantis protokolu apsiskambino Aukštakalnio gatvėje dirbančius verslininkus ir paklausė kiek šie moka už komercinių patalpų nuomą. Įdomu tai, kad verslininkai panoro likti nežinomi, o kainą išskaičiavo ko gero iš „lubų“ 14 lt/mėnesiui už kvadratinį metrą. Taip išeina už 62 kvadratus 868 lt./mėnesiui. Tokį sprendimo projektą ir pateikė savivaldybės tarybos nariams. Visais įmanomais argumentais bandžiau įtikinti tarybos narius, kad būtų surengtas patalpų nuomos aukcionas, tačiau meras primygtinai tam prieštaravo ir pasiūlė padidinti nuomos įkainį nuo 14 lt iki 30 lt už kvadratinį metrą. Nenorėjo girdėti, jog vaistinių patalpų nuomos kaina gerokai didesnė už kitų komercinių patalpų kainą vien dėl specifinės paskirties ir šiuo atveju dar poliklinikos patalpose. Vieša paslaptis, kad apyvarta gydymo įstaigoje gerokai didesnė nei kitose vaistinėse. Mano argumentams pritarė dar keli tarybos nariai. Robertas Miliauskas (Lietuvos kooperatyvų valdybos pirmininkas) pastebėjo, kad vien jo vadovaujamuose prekybos centruose vaistinių nuomos kaina yra du kartus didesnė. Paminėjau, jog Lietuvoje yra pavyzdžių, kai analogiško patalpos išnuomojamos 200 lt/mėnesiui už kvadratinį metrą. Galiausiai rajono vadovų buvo pareikšta, kad mes dar turėtumėme būti dėkingi jiems (UAB APOTHECA) už tai, kad jie „išgelbėjo“ prieš dešimt metų vaistinę bei nereikia pamiršti, kad dar dabar gydymo įstaiga skolinga vaistinei 50 000 lt. Pasibaigus diskusijoms šių Utenos rajono savivaldybės tarybos narių: Viliaus Jasiūno, Vidmanto Jurkos, Osvaldo Katino , Jono Spietinio , Dariaus Šinkūno , Laimutės Taleikienės, Žydrūno Urbono, Antano Panavo , Liuoniaus Purvinio, Nijolės Dumbliauskienės , Petro Tranausko , Vidmanto Valinčiaus, Alvydo Katino ir Vytauto Kazelos balsais buvo pratęsta nuoma dar 10 metų 30 lt/mėnesiui už kvadratinio metro kainą. Netrukus gavau laišką iš UAB „Šeimos vaistinės“ tinklo, kad jie dar iki šio savivaldybės posėdžio kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, jog būtų skelbiamas viešasis aukcionas minėtoms patalpoms išnuomoti. Apie tai savivaldybės administracija ir vadovai nutylėjo ir savivaldybės tarybos nariams nepranešė. Vėliau susisiekiau su Alytaus rajono savivaldybės ekonomikos skyriaus vedėja, kuri patvirtino, kad prieš kelis mėnesius Alytaus mieste, rajono savivaldybei priklausančiose poliklinikos pastate, viešojo aukciono būdu buvo išnuomotos patalpos vaistinei. Aukciono metu nugalėtojas pasiūlė 219 lt/mėnesiui už kvadratinį metrą (82 kv. vaistinės plotas). Remiantis Alytaus rajono poliklinikos pavyzdžiu, nesunku suskaičiuoti, kiek Utenos rajono savivaldybė galėtų surinkti papildomai kas metus - apie 140 000 lt. Dar visai neseniai rajono vadovų iniciatyva buvo norima uždaryti poliklinikos kaimynystėje veikiančią Aukštakalnio pradinę mokyklą. Vienas iš pagrindinių argumentų buvo - panašios sumos sutaupymas.

Maža to, šių metų rugpjūčio mėnesį savivaldybės taryba gavo prašymą iš UAB Šeimos klinikos „HIPERIKA“ (kurios savininkas yra žinomas Utenos verslininkas nevengiantis viešai liaupsinti socialdemokratų) subnuomoti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpas UAB „Medicana practica laboratorija“ ir UAB „Hiperika sanum“ (kuri priklauso tam pačiam verslininkui). Subnuomoti ne iki nuomos termino pabaigos 2017 metais, bet iki 2021 metų. Nuomos ir subnuomos kaina už 345 kvadratinių metrų poliklinikos patalpų su atskirais įėjimais - 1039 Lt be PVM/mėnesiui. Paskaičiavus, tai apie 3 Lt mėnesiui už kvadratinį metrą. Nors savivaldybės administracijos turto skyriaus vedėja patvirtino, jog tokia nuomos kaina nustatyta viešojo aukciono būdu, prisiminus prieš tai mano paminėtus nuomos įkainius kitose savivaldybėse, toks įkainis skamba mažiausiai įtartinai. Nors savivaldybės administracija jau po ginčytinos vaistinės patalpų nuomos galėjo paruošti naują nuomos ir subnuomos tvarką, kuri leistų perskaičiuoti nuomos įkainius, to nepadarė. Rajono savivaldybės tarybos „valdančiųjų“ balsais šios patalpos buvo subnuomotos po 3 lt su trupučiu už kvadratinio metro kainą mėnesiui. Koks atsitiktinumas, iškart po šios subnuomos rugsėjo mėnesį, savivaldybės tarybos narius pasiekė naujas, pataisytas savivaldybės valdomo turto nuomos ir subnuomos aprašas, kuriuo remiantis analogiškas subnuomas reiktų perskaičiuoti, o nuomos būtų perskaičiuojamos ne rečiau, kaip kas 5 metai. Trumpai pasakius pirmiausiai buvo išnuomotos bei pernuomotos savivaldybės valdomos patalpos ir tik po to patvirtinta nuomos tvarka, kuri būtų leidusi kiekvienais metais papildyti rajono biudžetą papildomai šešiaženklėmis sumomis.

Tokie rajono savivaldybės administracijos, vadovų ir kai kurių tarybos narių veiksmai puikiai atspindi politikų darbo metodus, požiūrį į savivaldybės turtą bei ūkį. Blogiausia tai, kad dėl tokio požiūrio Utenos rajono biudžetas galimai negauna didžiulių pajamų, kurios tikrai galėtų būti tikslingai panaudojamos.