MARIJUSPLAKATASmazas

Šių dienų Lietuvos politinėje sistemoje didžiausia problema yra ne kairė ar dešinė kryptis, ne ideologija ar partija, bet pasitikėjimas pačia politiko profesija. Per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų jokia kita profesija nebuvo nužeminta taip smarkiai visuomenės akyse. Dėl tokio politikų ir politikos įvaizdžio neabejotinai atsakingi tie, kurie tuo laikotarpiu buvo ar iki šiol yra politinėje valdžioje. Politikai pasinėrę į tarpusavio kovas, intrigas, interpeliacijas, įvairius skandalus ar TV pramogas, pamiršta apie savo tiesiogines funkcijas ir pareigas. Seimas bei partijos pagal visuomenės pasitikėjimą yra žemiausioje vietoje. Apie pusė šalies gyventojų neina balsuoti, nes politikais nepasitiki arba neturi savo favoritų. Įdomu tai, jog nebalsuojantis rinkėjas balsuojančio balsą padaro dvigubos reikšmės, nes rinkimų rezultatai skaičiuojami nuo balsavusiųjų skaičiaus. Nors kiekvienuose rinkimuose dalyvauja nemažai naujų politikų ar politinių jėgų, po rinkimų parlamento veidas ar pasitikėjimas juo beveik nekinta. Tai parodo senos politinės sistemos įsigalėjimą parlamente bei tai, kad Seimo nariams trūksta gebėjimų, drąsos ir ryžto pateisinti visuomenės lūkesčius. Kita vertus kaip galima pateisinti rinkėjų lūkesčius, jei siekiant rinkėjų simpatijų dauguma politikų pridalija aibes nerealių pažadų ir dažniausiai po rinkimų jie pavirsta šnipštu. Dažnas politikas atstovavimą rinkėjams supranta, kaip bėgiojimą su gėlėmis ir saldainiais po kaimų kermošius. Manau, kad žmonėms reikia ne gražių kalbų nuo scenos, bet reikia greitų sprendimų ir aktyvių darbų gerinant šalies gyvenimą.

 Esu įsitikinęs, jog tie politikai, kurie eilę metų buvo valdžioje, jau parodė, ką jie sugeba ir abejoju ar dar kuo nors galėtų nustebinti. Jei sriubą valgo žmogus du kartus pašildęs, tai trečią kartą pašildžius ji skanesnė tikrai netaps. Juo labiau, kad politikos senbuviai yra giliai paveikti partinių interesų, senos sistemos, kuri visiškai praradusi visuomenės pasitikėjimą. Tikiu, jog šiandien Lietuvai reikia politikų su nauju požiūriu, su savo tvirta nuomone, su didesniu atsakingumu, drąsa, aktyvumu ir kūrybiškumu.

Nuo pirmų dienų politikoje turėjau aiškią viziją koks turėtų būti politikas. Besimokydamas Universitetuose politologiją, sociologiją ir kitas socialinių mokslų šakas įsitikinau, jog politiką įsivaizduoju teisingai. Visada stengiuosi ne tik turėti savo nuomonę, bet ir drąsiai ją išsakyti. Ne tik įvardinti problemą, bet ir jos sprendimo būdą. Nemėgstu dvigubų standartų, todėl savo nuomonę vienodai išsakau tiek ministrams, tiek eiliniams Lietuvos piliečiams. Per kelis metus aktyvaus politinio darbo Liberalų sąjūdžio partijoje, užsitarnavau nemažą pasitikėjimą tarp kolegų, dėl ko keli metai suvažiavimuose renkant partijos vadovybę esu išrenkamas į pirmą dešimtuką. Rugpjūčio mėnesį partijos taryba reitinguodama kandidatų į Seimo narius sąrašą, iš 150 kandidatų mane išreitingavo į dešimtąją sąrašo vietą. Tačiau po kurio laiko, išsiskyrus tam tikrais klausimais mano ir partijos vadovų nuomonėms, pasitraukiau į 20-tą sąrašo vietą. Prieš pusantrų metų Utenos rajono gyventojų valia buvau išrinktas į Utenos rajono savivaldybės tarybą. Per visą darbo laiką savivaldybės taryboje, nepraleidau nei vieno savivaldybės tarybos posėdžio. Dirbdamas savivaldybės taryboje tiek kolegoms, tiek uteniškiams parodžiau, jog esu kitokio požiūrio  politikas. Nesusisaisčiau jokiais interesais, koalicijomis, frakcijomis ar postais, todėl galėjau ir galiu laisvai, niekieno neįtakojamas atstovauti uteniškiams.

Apie rinkiminius „pažadus“

Nemažai kandidatų ar partijų žada didžiules pensijas, varžosi tarpusavyje, kuri pasiūlys didesnį minimalų atlyginimą, siūlo po rinkimų smarkiai sumažinti mokesčius ir tuo pačiu padidinti socialines išlaidas, padaryti nulinę bedarbystę ar trumpiau pasakius staiga padaryti visus turtingus ir laimingus. Mano nuomone tai yra ne kas kitas, kaip įžūlus melas ir politinis neatsakingumas siekiant suvedžioti rinkėjus.

Pokyčius pirmiausiai reikia pradėti daryti nuo paties Seimo. Reikia nedelsiant įsiteisinti Seimo nario pareigas, teises ir garantijas, kurios galioja kiekvienam dirbančiajam. Eilinis Lietuvos pilietis dirbdamas pilnu etatu darbe ir norėdamas gauti atlyginimą privalo dirbti visą darbo dieną, nedaryti pravaikštų, atostogų turi apie mėnesį laiko. Tuo tarpu Seimo narys turi žymiai ilgesnes, vasarą net neįteisintas atostogas, į posėdžius eina ir juose balsuoja kada tik nori bei už tai gauna pilną atlyginimą. Konstitucinis teismas dar 2004 m. paragino atskiru įstatymu nustatyti tautos išrinktųjų pareigas, teises ir garantijas. Teisės ekspertų darbo grupė dar pernai parengė tokį įstatymo projektą. Pirmuosiuose jo straipsniuose įrašyta, kad dalyvauti posėdžiuose – tautos išrinktojo konstitucinė pareiga, šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties – pagrindas pradėti apkaltą. Projekte siūlyta už praleistus Parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti atlyginimo. Tokių Seimo „darbštuolių“ pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaip skelbia oficiali Lietuvos Respublikos Seimo svetainė, socialdemokratų partijos Seimo narė turinti aukštą poziciją (kuri praktiškai garantuoja patekimą į Seimą per partijos sąrašą) ir tuo pačiu kandidatuojanti vienmandatėje Utenos rinkimų apygardoje per keturis metus Seimui pateikė vos 12 teisės aktų (įstatymų) projektų, balsavo vos pusėje (50,20 proc.) Seimo balsavimų, ekspertų buvo pripažinta neproduktyviausia Seimo nare.

Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai vargu ar atsirastų politikų, kurie norėtų žmonėms nedidinti pensijų ar atlyginimų. Todėl gerėjant šalies finansinei būklei socialinės išmokos ir atlyginimai taip pat neišvengiamai turės didėti, aišku ne taip staigiai, ir ne tiek daug, kaip žada kai kurios partijos. Kita vertus padidinta socialinė išmoka 50 litų ar pakeltas atlyginimas 100 litu žmonių problemų iš esmės neišspręs. Šiandien Lietuvoje yra ir daug kitų dalykų, kuriuos reikia spręsti ir kurie yra ne mažiau svarbūs žmonėms ir jų gyvenimo kokybei. Nors kai kurių partijų rinkimų programos ir pažadai susideda iš kelių dešimčių puslapių, akivaizdu, kad didumos to nei vienai partijai nepavyks įgyvendinti. Nepavyks, nes nei viena partija po rinkimų neturės absoliučios daugumos Seime. Tai reiškia, kad po rinkimų bus sudarinėjamos koalicijos. Sudarant koalicijas reiks derinti tarp partijų pozicijas, programas, pažadus ir kt. Tokiu atveju rinkimų programa praranda didesnę vertę rinkėjų atžvilgiu ir lieka svarbi tik pačiai partijai. Atsižvelgiant į tai aš nepateikinėsiu perrašytos partijos programos, bet pateiksiu savo numatomus tikslus, kurie mano manymu būtina įgyvendinti. Vengiant populistinių pažadų pateiksiu tik išsprendžiamus dalykus ir pirmiausiai tuos, kurių sprendimas kainuotų mažiausiai bei duotų didžiausią efektą.

SUTRUMPINTA RINKIMŲ PROGRAMA

Dvidešimt mano tikslų-darbų, kurie nereikalautų didelių investicijų, tačiau svariai prisidėtų prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Reikia:

  • Aktyviai taisyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose yra dviprasmybių, vietos interpretacijoms, dvigubiems standartams ar spragų rastis korupcijai.
  • Gerokai padidinti biudžetinių lėšų panaudojimo viešumą ir skaidrumą. Mokesčių mokėtojai privalo turėti galimybę matyti, kur ir kaip leidžiami jų sunešti pinigai.
  • Viešuosius pirkimus padaryti dar labiau objektyvesnius ir skaidresnius įtraukiant į pirkimų komisijas žmones ar ekspertus iš šalies.
  • „Įdarbinti“ visą nenaudojamą ar neefektingai naudojamą valstybės turtą.
  • Tarnautojus, dėl kurių kaltės padaryta žala žmonėms ar valstybei, įpareigoti atsakyti asmeniškai, net ir jiems pasitraukus iš pareigų.
  • Visuomenės atstovai turėtų dalyvautų teismų darbuose.
  • Tiesioginių merų ir seniūnų rinkimų.
  • Internetinio balsavimo.
  • Platesnio dvigubos pilietybės įstatymo taikymo.
  • Vienodos valstybės globos ir požiūrio šeimoms, nepriklausomai ar toje šeimoje vienas, ar abu tėvai.
  • Socialinės paramas mažinti tiems, kurie nerodo noro dirbti ir didinti tiems, kuriems joms iš tikrųjų reikia. Didesnės socialinių pašalpų kontrolės apjungiant visus pašalpų gavėjus ir davėjus į vieną duomenų bazę.
  • Saugoti, ginti ir plėtoti privačių pensijų kaupimo sistemą.
  • Skatinti lietuviškos maisto ir pramoninės produkcijos vartojimą bei ieškoti naujų rinkų Lietuvos verslui.
  • Užtikrinti konkurenciją ne tik tarp degalinių, bet ir tarp degalų tiekėjų.
  • Užtikrinti mokestinės sistemos stabilumą mažiausiai 5 – 10 metų, taip atkuriant pasitikėjimą Lietuva tarp vietinių ir užsienio investuotojų.
  • Aktyvios biokuro katilinių plėtros. Ne mažiau 50 proc. žaliavos butų privaloma pirkti iš ūkininkų ir smulkiųjų verslininkų taip sukuriant papildomas darbo vietas. Skirti ypatingą valstybės dėmesį atsinaujinančiai saulės, vėjo ir vandens pagrindu gaunamai elektros energijai.
  • Plėtoti ne tik masinę daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų renovacijos programą. Atskyrus šilumos tinklus nuo šilumos gamintojo, leisti gyventojams pasirinkti šildymo būdą.
  • Užtikrinti didesnį dėmesį ir finansavimą sveikos gyvensenos protegavimui. Sudaryti sąlygas papildomam savanoriškajam sveikatos draudimui. Panaikinti teisės aktų nuostatas, nepagrįstai ribojančias ir branginančias sveikatos paslaugų teikimą.
  • Iškovoti Lietuvos žemdirbiams tokias pat konkurencingas sąlygas, kaip ES senbuvių žemdirbiams.
  • Saugomose ir kitose teritorijose, kuriose nustatyti veiklos apribojimai pirmiausiai turi būti paisoma bendruomenės interesų.

Kviečiu Jus gerbiamieji uteniškiai rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą palaikyti mano kandidatūrą.

Pagarbiai,

Utenos rajono savivaldybės tarybos narys

Marijus KAUKĖNAS

biuletenio pvz3

FaceBook profilis

Susisiek