maxresdefault

Neklausime ar pažįstate, bet paklausime - ar daug žinote žmonių, kurie Lietuvoje gautų valdišką 9620 eurų mėnesio atlyginimą? Tikriausiai tokių išvardintumėte nedaug. Ne, tai ne Prezidentas, ne naujoji premjerė, ne Seimo pirmininkė ar koks ministras, tokį atlyginimą nusprendė gauti Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga.

Paklausite, už kokius nuopelnus? Iš jo paties prašymo reikėtų suprasti, kad už pavojingas ir sudėtingas darbo sąlygas karantino metu. O kaip gi yra iš tiesų?

Šių metų balandžio 29 dieną LR vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu aprašas, o lapkričio mėnesį paskelbtas ir pats karantinas. Šiame dokumente parašyta, jog Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje dirbantys darbuotojai įskaitant gydytojus rezidentus karantino metu organizuojantys ir (ar) teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdantys epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose turėtų gauti 60%-100% procentų priedus prie pastoviosios atlyginimo dalies. Kad būtų galima objektyviai nustatyti, kokiam darbuotojui, kokie priedai priklauso, šiame apraše aiškiai išdėstyta, kokias funkcijas atliekantys darbuotojai gali tikėtis tokių priedų. Tai darbuotojai turintys tiesioginių kontaktų su sergančiais ar įtariamais sergant pacientais, darbuotojai su tokiais pacientais atliekantys invazines, intervencines procedūras, naudojantys diagnostikos ir kitas gydymo medicinos priemones ir kt. Skiriant priedą turi būti atsižvelgiama ir į darbuotojų veiksmų, atliekamų teikiant paslaugas, sudėtingumą, atsakomybę ir veiklos mastą. Taip pat išdėstyta papunkčiais, kokios darbo sąlygos laikomos sudėtingomis, kur daugiausiai kalbama apie pavojingų užkrečiamų ligų padarinių šalinimą, paslaugų teikimą ypač pavojingų užkrečiamų ligų gydyme, darbą infekciniuose, intensyvios terapijos ir reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos padaliniuose. Priedai numatomi ir darbuotojams dirbantiems su ypač pavojingų ligų diagnostikai reikalingais tepinėliais, mirusių nuo tokių ligų pacientų palaikų tvarkymu, laboratorijų darbuotojams. Dokumente aprašytas ir darbuotojų darbo krūvio padidėjimo faktorius, kai darbuotojas pavaduoja kitus darbuotojus, laikinai atlieka kitas jiems priskirtas funkcijas ar vadovybės raštišku parėdymu atlieka papildomas pareigas ar užduotis. Lapkričio 5 dieną baigiantis kadenciją Sveikatos apsaugos ministras atnaujino savo balandžio 30  dienos įsakymą ir atnaujintoje aprašo redakcijoje aiškiai, papunkčiui išdėstė, kad į tokius priedus gali pretenduoti tik tiesiogiai su covid pacientais dirbantys medicinos darbuotojai, ko mūsų žiniomis nuotolyje dirbantis Utenos ligoninės direktorius p. Drunga nedaro. Lietuvoje yra nemažai ligoninių vadovų, kurie vadovaudami tuo pačiu dar dirba gydytojais, rizikuoja savo ir artimųjų sveikata, todėl jiems tokie priedai priklausytų. Visiems kitiems vadovams, kaip Utenos ligoninės, kurie jokių pacientų negydo, neturi galiojančios gydytojo licenzijos, ar kitaip tariant nerizikuoja daugiau už kitus darbuotojus, priedas nepriklauso ir lieka dar nemaži atlyginimai be priedų (Utenos 5000 eurų).

Kadangi balandžio mėnesį patvirtintame apraše parašyta, kad už prieš tai išvardintus pavojingus darbus darbuotojams priedus nustato įstaigos vadovas, o patiems vadovams gali nustatyti (Utenos ligoninės atveju) savivaldybės taryba, ligoninės vadovas kažkokiu būdu dokumente įžvelgė ir savo darbo “pavojus bei vargus”. Nors du trečdaliai kasdien rizikuojančių Utenos ligoninės gydytojų ir slaugytojų iki šiol nėra gavę jokių priedų už darbą karantino metu, įstaigos vadovas nusprendė pralenkti juos ir kreipėsi į savo darbdavį – savivaldybės vadovus su prašymu paskirti net 90% procentų priedą prie jo ir taip nemažo atlyginimo. Daugelis sveikatos įstaigų vadovų tikriausiai susimąstytų, ar šiuo metu pats tinkamiausias metas prašyti tokių “kalėdinių dovanų”, ypač kai ligoninės bando išsaugoti medikus ar prisitraukti savanorių, tačiau šis, puikiai žinodamas, kad savivaldybei vadovauja jo paties bičiuliai iš socialdemokratų partijos su meru priešakyje, nei kiek nepasikuklino. Todėl jau šį ketvirtadienį savivaldybės tarybos politikai gali patvirtinti ne tik Utenos ligoninės vadovui 8018 eurų atlyginimą su 20 procentų kintamosios dalies priedu (viso 9621 eurų), bet ir Utenos PSPC vadovui Edvinui Ašokliui (viso 8310 eurų) mėnesinį atlyginimą. Tikriausiai ne mažesniais priedais bus apdalinti ir kiti, vadovams ištikimi ir lojalūs administracijos darbuotojai. Kadangi tam akivaizdžiai reiks papildomai lėšų, ketvirtadienį savivaldybės tarybos balsavimui yra pateiktas ir Utenos ligoninės prašymas didinti atlyginiams skirtas lėšas 10 procentų, kas galėtų sudaryti apie milijoną eurų.

Sakysite jie taip negalėtų? Net neabejokite, kad Utenos savivaldybės vadovai su savo kompanija dėl saviškių tą gali padaryti be jokios sąžinės graužaties. Juk kažkada tam pačiam D. Drungai dar tik pradėjus dirbti ligoninės vadovu iškart saviškių buvo paskirtas 40% priedas prie atlyginimo. Tiesa tada tik aukščiausiasis teismas įrodė vietos valdžiai, jog tokie priedai nespėjusiems nė kojų apšilti vadovams negalimi. O kur dar visai nesenas atvejis, kuomet lengva ranka savivaldybės valdžia Utenos PSPC ir Utenos ligoninę norėjo atiduoti į vienos šeimos – vyro ir žmonos rankas. Tada taip pat tik teismas užkirto kelią tokiam valdžios planui.

Taip, teoriškai dėl neva padidėjusio darbo krūvio tokį priedą savivaldybės taryba gali vadovams paskirti, tačiau jo ligonių kasos nekompensuotų ir tektų tai padengti iš ligoninės vidinių resursų ar savivaldybės biudžeto lėšų, kitaip tariant iš uteniškių kišenės. Ar tikrai vadovas, kuris pats sergančių pacientų negydo, su jais tiesiogiai nekontaktuoja, viruso židiniuose ar protrūkiuose nebūna, dėl savo patogumo dirba ne pačioje įstaigoje, bet nuo jos gerokai nutolusiame pastate, turėtų būti skatinamas tokiu neadekvačiu Utenos rajonui atlyginimu? Matyt ne. Siūlau kolegoms iš savivaldybės tarybos daugumos, kurie ateinantį ketvirtadienį planuoja pritarti tokiems įstaigų vadovų įgeidžiams, pagalvoti, kaip tokius prašymus matydami jaučiasi šimtai dirbančių Utenoje medicinos sektoriaus darbuotojų, kurie ne mažiau rizikuodami gauna kelis ar net dešimt kartų mažesnius atlyginimus. Ar lauksime mielieji, kada jie dėl tokio politikų požiūrio atsisakys dėl mūsų visų stengtis ir rizikuoti savo bei savo artimųjų sveikata, kaip tai jau šiandien vyksta kaimyniniuose ar kituose rajonuose?

Ir kas po to pasakys, kad Utena ne laimingų (valdžios) žmonių miestas?

 

PAPILDYTA

Po šios publikacijos ir didžiulio Lietuvos žurnalistų susidomėjimo, Utenos PSPC vadovas priedo prašymą atsiėmė dar iki savivaldybės tarybos posėdžio, o Utenos ligoninės vadovui D. Drungai priedas savivaldybės taryboje patvirtintas nebuvo. Norisi padėkoti visiems už palaikymą ir neabejingumą tokiam klausimui ir pasidžiaugti, kad opozicija išliko principinga, bei užkirto kelią tokiems neadekvatiems pasipinigavimams sunkiu visiems metu. Nepasidavė mero muštrui ir keli nariai iš pozicijos, nes dar antradienį komiteto posėdyje pavyzdžiui V. Keraminas su V. Šeršniovu balsavo UŽ "prezidentinį" priedą ir viešai agitavo “pamaloninti” ligoninės vadovą D. Drungą 90% priedu, tačiau po nemažo šalies žurnalistų dėmesio “atėjo į sveiką protą”, kaip ir savivaldybės tarybos nariai P. Čyvas, R. Macelienė, R. Čepukas, L. Bražionis šį kartą įsiklausė į žmonių nuomonę. Tikiuosi, kad tokių balsavimų pagal sąžinės, proto balsą bus ir daugiau ateityje. Juk visi esame rinkti uteniškių, kad atstovautumėme visus rajono gyventojus, o ne siaurus partinius interesus, kaip tą darė balsuodami ir palaikydami D. Drungos prašymą – meras A. Katinas, V. Lankauskas, Ž. Urbonas, V. Kazela, J. Slapšinskas ir L. Purvinis. Belieka tik spėlioti ar tam turėjo įtakos D. Drungos finansinė parama 2019 metų socialdemokratų ir mero rinkimų kampanijai.

FaceBook profilis

Susisiek