Screen Shot 2017-05-02 at 23.40.30

(2017 m. balandžio 27 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdžio apžvalga)

 

I DALIS. ŠIUKŠLĖMIS DVELKIANTIS TURTO MOKESTIS UTENIŠKIAMS

 

Praėjusių metų pabaigoje, ypatingos skubos tvarka, politikams nė nespėjus dorai išnagrinėti, rajono valdantieji patvirtino naujas komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio skaičiavimo taisykles. Praėjus porai mėnesių uteniškiai pradėjo gauti naujas sąskaitas, o jas pamačius kilo didžiulis pasipiktinimas. Šv. Kalėdų proga valdžios padovanota nauja mokesčių „dovanėlė” ne vieną mokesčių mokėtoją privertė išpūsti akis. Odontologai piktinosi net 20 kartų pakilusiu mokesčiu, Dievo tarnai – apmokestintomis bažnyčiomis ar atskirai jų varpinėmis, ūkininkai – kelis kartus apmokestintoms veikiančiomis ar apgriuvusiomis fermomis, sodybų savininkai – keliagubu sodybviečių pastatų apmokestinimu, verslininkai – neeksploatuojamų patalpų mokestiniu „įdarbinimu”. Apmokestinti buvo ne tik sodo nameliai, pirtelės ir garažai, kuriuose gyventojai būna, bet ir nenaudojami pastatai ar kiti statiniai, kuriuose net teoriškai negalėtų vykti kokia nors veikla. Gavusi valdžios įgaliojimus, savivaldybės komunalinė įmonė apskaičiavo naują mokestį praktiškai viskam, kas turi unikalų numerį ar yra įtraukta į Registrų centro sąrašą. Nors vietiniuose laikraščiuose dalis Utenos rajono gyventojų (tie, kurie juos skaito) buvo informuoti apie naujus mokesčių pokyčius, tačiau daugeliui pasikeitimai buvo staigmena. Kaip ir pernykščiu, kitos savivaldybės įmonės – UAB „Utenos būtų ūkis“ – atveju, gyventojų sąskaitomis ir skaičiavimais pasirūpinti nepamiršta, tačiau platesne informacija ar tinkamu išaiškinimu už ką reikia mokėti nepasirūpinta. Nors vėliau gavusiems sąskaitas gyventojams buvo išaiškinta „kas ir už ką“, tačiau nuo to tūlam uteniškiui ramiau nepasidarė. Kaip ir kelis metus iš eilės didėjančio žemės mokesčio, taip ir šiuo atveju, mokestinio valdžios pasipinigavimo pagrindimo nebuvo. Juo labiau eiliniam piliečiui sveiku protu sunku suprasti, kaip jis fiziškai gali vienu metu šiukšlinti keliose vietose, ar tose, kuriose apskritai jis nebūna. Į tokius gyventojų priekaištus rajono valdžia atkirto, kad nieko kitaip negali padaryti, nes, suprask, toks Vyriausybės nutarimas ir taškas. Tačiau jau ne kartą teko valdžiai oponuoti, jog tame pačiame Vyriausybės nutarime nurodoma, kad turto savininkus galima apmokestinti ne tik pagal valdomo turto vienetus ar plotą, kas yra akivaizdžiai paslėptas turto mokestis, bet ir pagal gerokai socialiai teisingesnį būdą – gyventojų ir dirbančių darbuotojų skaičių. Į šiuos ir kitus priekaištus kovo mėnesį rajono valdžia atsakė, kad bus sudaryta komisija ir ši tvarka bus tobulinama.

Tačiau praėjusią savaitę susirinkusiems į savivaldybės tarybos posėdį (toliau – Taryba) ūkininkams ir verslininkams teko nusivilti pamačius, kad realiai tvarka nepakito, tik sumažėjo kai kurie atskirų objektų įkainiai. Kaip išsireiškė vienas verslininkas – „valdžia numetė kaulą tiems, kas labiausiai piktinosi, tačiau visuotinis turto apmokestinimas išliko”. Vieni, į politikų posėdį atėję uteniškiai teiravosi, kodėl savivaldybės komunalinė įmonė, be gyventojų žinios, vienašališkai su jais sudarė ginčytinas komunalinių atliekų tvarkymo sutartis. Kiti neslėpdami pasipiktinimo žadėjo apskritai nemokėti tokių sąskaitų ir pakovoti su savivaldybe teismuose. Nors ir su korekcijomis, tačiau vis tiek Utenos rajono gyventojų valdomą kiekvieną turto vienetą apmokestinančią tvarką galiausiai balsavimu įtvirtino ne tik tiesiogiai uteniškių išrinktas, save bendruomenės lyderiu mėgstantis vadinti Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas ir jo pavaduotojas Vidmantas Valinčius, bet ir jų pasekėjai Tarybos nariai (socialdemokratai – Vaidas Lankauskas, Nerijus Stasiulionis, Virginijus Keraminas, Jonas Spietinis, Petras Tranauskas, Algirdas Žukas, Žydrūnas Urbonas, žalieji valstiečiai – Vytautas Kazela, Vilius Jasiūnas, Albinas Grincevičius). Nereiktų pamiršti ir to, kad Alvydas Katinas tuo metu, kai jo bendrapartiečio Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė rengė šios absurdiškos tvarkos gaires, už savivaldybių interesus turinčioje kovoti asociacijoje užėmė būtent šį klausimą sprendžiančio Aplinkos apsaugos komiteto vadovo postą. Nors komunalinių atliekų mokestis turi būti nustatomas toks, kad padengtų šiukšles tvarkančios įmonės sąnaudas, čia taip pat atsirado keistų momentų. Lyginant praėjusių metų gruodžio mėnesio ir šių metų balandžio mėnesio įkainių lenteles kai kuriose nekilnojamo turto objektų kategorijose matyti akivaizdūs pasikeitimai, tačiau įmonės sąnaudos išliko tokios pačios. Vadinasi, kelis mėnesius uteniškiai mokėdami mokesčius gerokai permokėjo? Pasiteiravus ar bus mokesčių mokėtojams grąžintos galimos permokos, rajono valdžia patvirtino, kad ne, nes suprask tvarkos atgaline data taikyti negalima. Todėl belieka spėlioti kokios tos tikrosios įmonės sąnaudos ir kur tie uteniškių pinigėliai galiausiai nukeliaus. Juo labiau žinant, kad šios įmonės stebėtojų taryba, sudaryta iš tų pačių valdžios vyrukų, konstatavo, jog visas miesto viešas erdves, parkus ir kt. prižiūrinčiai įmonės veiklai trūksta papildomo pusės milijono eurų. Tokiais atvejais norisi uteniškiams palinkėti nebūti apatiškais, kai valdžia kiša ranką į jų kišenę, bei būti pilietiškais ir už tokius dalykus pareikalauti atsakomybės iš konkrečių politikų.

 

II DALIS. KADA UTENOS LIGONINĖ TAPO NUOSAVA KELIŲ VEIKĖJŲ ŽAIDIMO AIKŠTELE?

 

Sutapimas, kad balandžio 27 d. medikams švenčiant savo profesinę dieną, kaip tik vyko ir Tarybos posėdis, kuriame daugiausiai klausimų, lyginant su kitais posėdžiais, buvo susijusių būtent su Utenos ligoninės ir PSPC (poliklininkos) reikalais. Šiame posėdyje Utenos ligoninės vadovui, socialdemokratui Daliui Drungai, bendrapartiečiai vieningai patvirtino nuolatinį 40  proc. priedą prie atlyginimo. Norint gauti tokį priedą savivaldybės įstaigos vadovas turi pasiekti gerus įmonės finansinius rezultatus. Dėl tokio reikalavimo turbūt niekas nesiginčytų, tačiau jau ne pirmi metai ne pelno siekianti įmonė renka lėšų perviršius, kas Utenos ligoninės atveju reiškia ne tik didesnį direktoriaus atlyginimą, bet ir gydytojų bei įstaigos sąnaudų medicinos darbuotojų atlyginimams mažėjimą. Tikriausiai medikų profesinės dienos proga, valdantieji Tarybos nariai nuo medikų atlyginimų sąnaudų nubraukė dar du procentus, taip užkirsdami kelią tikėtis pastariesiems didesnių darbo užmokesčių. Aišku, ligoninės direktorius gali girtis žiniasklaidoje apie už ES projektines lėšas nupirktus saulės kolektorius ant ligoninės stogo, tačiau prieš kalbant apie stogą, reikėtų pasižiūrėti kas dedasi po juo. Kalbant apie atlyginimus, tai nesunku internetiniame tinklapyje įsitikinti, kad poros šimtų ligoninėje dirbančių slaugytojų atlyginimas per metus nepadidėjo, tačiau simboliškai, dar 1 euru, sumažėjo. Apskritai gydytojų ir medicinos darbuotojų atlyginimai regioninėje Utenos ligoninėje pernai didėjo dvigubai mažiau nei pavyzdžiui mažesnėje kaimyninio Anykščių rajono ligoninėje. 

Atmosferą ligoninėje gadina ne tik atlyginimų stagnacija, bet ir jos vadovų veikla. Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Sergejus Naumkinas bei Chirurgijos klinikos vadovas Albinas Grincevičius (abu žaliųjų valstiečių partijos politikai) dirba daugiau laiko, nei jiems leidžia Darbo kodeksas, todėl įstaigoje tarp gydytojų juokaujama, kad šie du galėtų dirbti daugiau valandų nei jų turi para. S. Naumkinas nuo 8:00 ryto iki 17:00 vakaro dirbdamas įstaigos direktoriaus pavaduotoju, stebūklingai dar sugeba tuo pačiu metu dirbti ir tos pačios ligoninės konsultacinėje poliklinikoje.  Pažiūrėjus į pastarųjų „darbštuolių” deklaracijas matyti, kad tai net nėra jų vienintelės darbovietės, o minėtas direktoriaus pavaduotojas dar pluša ir privačioje įmonėje, kuri kaip tyčia yra jo kontroliuojamos gydymo įstaigos medikamentų tiekėja. Gydytojai, neapsikentę diskriminacinių darbo krūvių, darbo grafikų slėpimų ar kitų vadovybės neigiamų veiksmų, kreipėsi į Tarybos Kontrolės komitetą ir Darbo inspekciją. Pastaroji už darbo kodekso pažeidimus nubaudusi prieš tai minėtus asmenis, atsiuntė tai patvirtinančią informaciją ir Kontrolės komitetui. Kadangi jau ankščiau buvo gauta informacija apie Utenos ligoninės direktoriaus tarnybinio automobilio neteisėtą įsigijimą bei kitus galimus viešųjų pirkimų pažeidimus įsigyjant įvairią įrangą, iš keturių Tarybos frakcijų sudarytame Kontrolės komitete vienbalsiai buvo nuspręsta susitikti su įstaigoje dirbančiais gydytojais, medicinos darbuotojais ir vadovybe, bei, esant pagrindui, kreiptis į kompetetingas institucijas dėl tolimesnių tyrimų atlikimo. Tačiau Utenos ligoninės vadovas, nepaisydamas jo vadovaujamos įstaigos steigėjų (savininkų) sprendimo, rimtu veidu pareiškė, kad tokios teisės Kontrolės komitetas neturi. Nors šis, gydytojo diplomo neturintis veikėjas ir susipainiojo subordinacijos principe (kas kam turi vadovauti), iš to galima būtų suprasti, kad Utenos rajono savivaldybėje yra „partinių lesyklų”, kurios turi autonomiją nuo visko kas jas gali kontroliuoti?! Tuo netrukus galima buvo įsitikinti, kai vėliau ne tik rajono valdžiai priklausantys Kontrolės komiteto nariai, bet ir vienas iš opozicijos narių atsisakė minties apsilankyti ligoninėje ir išsiaiškinti susidariusią situaciją. Maža to, buvo nuspręsta susidariusios situacijos nagrinėjimą perleisti savivaldybės administracijai, kuriai kaip tyčia vadovauja ligoninės vadovų politiniai bendražygiai. Deja, bet šios situacijos nesprendė nei įmonės stebėtojų taryba, nei savivaldybės meras, nei administracijos vadovas, kuris galiausiai pareiškė, kad jam Kontrolės komitetas nenurodinės kaip reikia dirbti. Pasirodo tokia savivaldos samprata pagal dabartinę valdžią, po kurios tokių viražų belieka tik užjausti Utenos ligoninės gydytojus ir darbuotojus. Tokiais momentais belieka tikėti, kad žurnalisto Andriaus Tapino pasakyti žodžiai apie Uteną neišsipildys ir raudonųjų rožių feodas amžinai netruks. Kitu atveju neramūs laikai laukia ne tik ligoninės personalo, bet ir jos pacientų. Tuo metu mes pažadame kreiptis į visas reikalingas institucijas, kad šios įstaigos vadovų savivalei ateitų galas.

 

III DALIS. KAIP UTENIŠKIAMS ATSUKUS VANDENS ČIAUPĄ TEKĖJO PINIGĖLIAI POLITIKAMS.

 

Ketvirtame šių metų Tarybos posėdyje jos nariams buvo pateikta net 13 savivaldybės įmonių ir įstaigų finansinių atskaitų, kurių kiekvieną sudarė po kelias dešimtis lapų įvairios medžiagos. Įdomu tai, kad šias ataskaitas rajono valdžia gauna likus kelioms savaitėms iki pirmų posėdžių, tuo tarpu Tarybos opozicijai ši medžiaga pateikiama likus vienai darbo dienai iki pirmųjų komitetų posėdžių. Akivaizdu, kad kompetetingai susipažinti ir išnagrinėti tokį kiekį medžiagos per tokį trumpą laiką praktiškai neįmanoma. Juo labiau žinant, kad greta reikia pasiruošti ir dar kelioms dešimtims kitų uteniškiams svarbių klausimų. Esant tokiai absurdiškai situacijai, kurią beje savivaldybės valdžia gina kaip normalią, mūsų frakcija atsisakė balsuoti už tokias ataskaitas. Ir ne veltui tikriausiai yra valdžios noras opozicijos politikus atriboti nuo valdiškų įstaigų ir įmonių veiklos. Prieš kurį laiką gavus iš savivaldybės įmonių informaciją apie jų paramą įvairioms organizacijoms, paaiškėjo, kad yra ne tik skiriami šimtai tūkstančių eurų sporto, kultūros ir kitoms organizacijoms, bet ir skiriama parama Utenos politikų (žaliųjų valstiečių) vadovaujamoms organizacijoms. Natūraliai kyla klausimas, ar uteniškiai norėtų mokėti už vandenį žinodami, kad jų pinigėliai nukeliauja ir į politikų valdomas sąskaitas. Savivaldybės įmonės UAB „Utenos vandenys“ vadovas dosnumą vietiniams žaliesiams valstiečiams pademonstravo ne tik skiriant paramą, bet ir įdarbinant šių politikų artimuosius. Vien tik šiais metais įmonėje darbuotis pradėjo savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko marti ir Tarybos nario Vytauto Kazelos sūnus (abu politikai Utenos valstiečių lyderiai). Su savivaldybe turinčio 45 000 eurų viešinimo paslaugų sutartį laikraščio „Utenis“ savininkas, nevengiantis prisidengęs redaktoriaus vardu juodinti opozicijos politikus, Vytautas Kazela tikriausiai nesitikėdamas, kad kas nors dar žino apie jo sūnaus naują darbovietę, net nenusišalino nuo įmonės finansinės ataskaitos klausimo svarstymo, ką Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) tikriausiai palaikytų viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimu. Ta pati VTEK gavusi skundą nesenai kreipėsi į Utenos savivaldybės Etikos komisiją, kad pastaroji išsiaiškintų kaip čia taip valdančiosios daugumos politikai vasario mėnesį balsavo už save, kad patiems nereiktų nusišalinti nuo biudžeto svarstymo. Pagal VTEK išaiškinimą savivaldybių tarybų nariai svarstant klausimus susijusius su jų ar jų artimųjų dabovietėmis, privalo nusišalinti. Kadangi Utenos rajono valdančiojoje daugumoje beveik visi politikai ar jų šeimos nariai dirba savivaldybės įstaigose, tai kilo sąmyšis kaip gi tuomet svarstyti tokius klausimus. Nesenai šią, tikriausiai precedento Lietuvoje neturinčią situaciją ir Utenos rajone įsivešėjusį nepotizmą Lietuvos gyventojams kūribingai pateikė Laisvės TV laidoje Laikykitės ten su Andriumi Tapinu. Valdantieji politikai pastarojo posėdžio metu ant stalų radę Etikos komisijos prašymą pasiaiškinti, dėl gauto skundo Utenos liberalų atžvilgiu buvo ypač nepatenkinti. Tačiau ko pykti už tai, kad patys šitaip gausiai yra įsidarbinę ar įdarbinę savo artimuosius savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose.

Tame pačiame posėdyje savivaldybės vadovai nutarė inicijuoti Tarybos nariams skiriamų kanceliarinių lėšų panaudojimo lubų mažėjimą nuo 1 MMA (mėnesinis minimalus atlyginimas) iki 0,7 MMA. Kadangi daugelis Tarybos narių negauna jokio atlygio už savo darbą, šios lėšos bent kažkiek padengia politikų veiklos sąnaudas, ypač aktyviems politikams. Kad jau buvo nuspręsta taupyti Tarybos narių veiklos atžvilgiu, už tai labiausiai pasisakęs mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius mūsų buvo paprašytas susimažinti ir savo mėgstamų kelionių išlaidas. Juk nenukentės savivaldybė jei vicemeras su politikų ir valdininkų svita nenuvažiuos kartą kitą į Palestiną ar Italiją. Taip pat pasiūlėme susimažinti ir valdžios reprezentacijai skirtas lėšas, tačiau šio siūlymo praėjusių metų rugsėjį policijos iš vieno tokio savivaldybės svečiams skirto „reprezentacinio” renginio išvežtas vicemeras neužfiksavo. Jei jau Tarybos nariai gali savo pinigais padengti politinės veiklos sąnaudas, tai valdžia lėbauti už savo pinigus tikrai gali. Galiausiai vicemerui labiau reiktų rūpintis ne politikų išlaidomis ar pravažiuotais kilometrais, tačiau savo politinio bendražygio vadovaujamo ir prie bankroto slenksčio esančio Utenos autobusų parko kiekvienais metais prastėjančiais finansiniais reikalais ir pravažiuotais antikvarinių autobusų kilometrais.

 

Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Marijus Kaukėnas

FaceBook profilis

Susisiek